krusterti

krùsterti, -i (-ia), -ėjo žr. krusterėti 1: Tep suspaudė, kad nei krùstert nemožnėj[o] Alv. Ilgai stovėjo nekrusterdamas rš. | prk.: Kaip čia man krùsteria galvon, bet ot negaliu atsimint Nč. | Žudėj (uždėjo) ponai panščizną, kad nekrùstersi (nieko nepadarysi, nepasipriešinsi) Rod.